Jón Valur Jensson: umsögn til Alžingis um tvęr žingsįlyktunartillögur um umsókn um inngöngu ķ Evrópubandalagiš


 Til hįttvirtrar utanrķkismįlanefndar hins hįa Alžingis:


Umsögn undirritašs, Jóns Vals Jenssonar, um tvęr žingsįlyktunartillögur um umsókn um inngöngu ķ Evrópusambandiš (sem hér veršur kallaš Evrópubandalagiš) og um undirbśning hennar, – ž.e. 38. mįl į 137. löggjafaržingi 2009 og 54. mįl į sama löggjafaržingi.


I. kafli, einkum um löggjafarvald sem fęrt yrši undir erlent rķkjabandalag


Fyrri tillagan, sem komin er frį rķkisstjórninni eša leištogum hennar og kynnt į žingi af utanrķkisrįšherra, er ekki nema tvęr lķnur, en gengur žó ķ róttękustu įtt allra tillagna og samžykktra laga į Alžingi frį stofnun lżšveldisins. 

Fyrsta athugasemd mķn er sś, aš žessi tillaga er ekki ķ samręmi viš stjórnskipunarlög Ķslands, ž.e. 2. grein stjórnarskrįrinnar og įkvęši 25.–28. gr. hennar um löggjöf, sem eingöngu į aš vera ķ höndum Alžingis.

Žaš į ekki aš vera neinum alžingismanni heimilt aš ganga gegn žeirri stjórnarskrį, sem hann hefur svariš trśnašareiš, nema meš žvķ aš bera beinlķnis fram tillögu um stjórnarskrįrbreytingu, sem žingmönnum er vissulega heimilt. En hér er fariš öfuga leiš aš žvķ mįli. Meš svokallašri ašild aš Evrópubandalaginu, sem réttnefndari vęri: innlimun ķ bandalagiš (sjį hér: Tölum um INNLIMUN, ekki “ašild aš ESB” = fylgiskjal 1 meš žessari umsögn til Alžingis) vęri ęšsta löggjafarvald flutt ķ raun til meginlands Evrópu, til Evrópubandalagsins. Žetta er augljóst strax af inngöngusįttmįlum rķkja eins og Svķžjóšar og Finnlands (sjį fylgiskjal 2: Réttinda-afsališ sem yfirlżst og stašfest yrši meš ašildarsamningi (accession treaty) viš Evrópubandalagiš), sem og af öllu žvķ sem vitaš er um, hvernig bandalagiš starfar ķ reynd. Žašan koma t.d. um 80% af öllum lögum og lagageršum Žżzkalands nś um stundir. Žau eru ekki lögš fyrir žjóšžingin, heldur öšlast lagagildi, um leiš og žau eru oršin aš lögum śti ķ Brussel og Strassborg (aš žessu leyti o.fl. eru žau gerólķk lögum og reglugeršum sem viš tökum hér upp – sem samžykkt į Alžingi ķ hverju tilviki – į grunni EES-samningsins, en žašan kom um 17,2% beinnar löggjafar okkar og 21,6% óbeinnar [[leišrétting viš birtingu hér į neti mķnu: Nei, heldur 21,6% samtals vegna beinnar og óbeinnar löggjafar]] į įrunum 1992–2006 (sjį ritiš Tengsl Ķslands og Evrópusambandsins, meš undirtitlinum "Skżrsla Evrópunefndar um samstarfiš į vettvangi EES og Schengen og um įlitaefni varšandi hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu", Rv. 2007, bls. 56–57). Og žessi Evrópubandalagslög hefšu žar aš auki algeran forgang fram yfir okkar eigin (eldri) lög og żta hverjum žeim lagaįkvęšum frį, sem brjóta i bįga viš žau nżju Evrópubandalagslög! (sbr. aftur fylgiskjal 2).

En ķ 2. grein stjórnarskrįr lżšveldisins Ķslands segir svo: "Alžingi og forseti Ķslands fara saman meš löggjafarvaldiš.(Hér skal žvķ sleppt ķ bili aš fjalla um įkvęši 2. gr. um framkvęmdavald og dómsvald ķ lżšveldinu – žó aš hvort tveggja verši fyrir hnekki viš "ašild" aš žessu valdfreka bandalagi – , žar sem ęriš verkefni er aš ręša um löggjafarvaldiš.)

Žį er ķ 25.–28. grein stjórnarskrįrinnar einungis gert rįš fyrir, aš löggjöf komi endanlega frį Alžingi Ķslendinga og žurfi til stašfestingu forseta Ķslands.

Žessum stjórnarskrįrįkvęšum er snśiš baki viš meš afar afdrifarķkum hętti meš innlimun ķ nefnt Evrópubandalag. Ęšsta og śrslita-löggjafarvald er žannig framselt eša öllu heldur: žvķ er afsalaš til evrópsks stórrķkjasambands, įn žess aš boriš sé undir įkvöršunarvald Alžingis ķ hverju tilviki – raunar ķ engum tilvikum!  Žetta er svo skelfileg atlaga gegn stjórnarskrįrtryggšum réttindum okkar Ķslendinga sjįlfra og hins hįa Alžingis, aš hér sjįum viš sjįlfstętt fullveldi okkar lķša undir lok, um žaš er engum blöšum aš fletta. 

Sś stofnun eša žaš rķki, sem hefur ęšsta og rįšandi löggjafarvald ķ einhverjum löndum, hefur žaš sķšan ekki ķ raun kverkatak į nįnast öllu öšru ķ žeim löndum? Žingmenn hugleiši žaš. Žeir eru ekki yfir žaš hafnir aš žurfa aš hugsa sig um ķ mįlum, gera žaš allan starfsferil sinn, og žeim ber einnig og umfram öll önnur mįl aš gera žaš ķ žessu stęrsta įhorfsmįli, sem nokkurn tķmann į eftir aš koma til ķgrundunar žeirra og įkvöršunar.

Žaš er engin afsökun, aš önnur lönd hafi gengiš žessa leiš. Žaš į ķ 1. lagi aš standa fast į frumreglunum, grunni stjórnskipunar okkar og löggjafarvalds, sem er ekki léttvęgt mįl. Ķ 2. lagi yrši Ķsland fólksfęsta žjóš bandalagsins, ef viš létum innlimast ķ žaš, og fengjum žar fęsta fulltrśa mešal žjóšanna ķ stofnunum bandalagsins (og jafnvel ekki 1 fulltrśa ķ framkvęmdastjórninni nema ķ mesta lagi hįlfan starfstķma hennar, ef Lissabon-sįttmįlinn og fyrirhugašar breytingar nį fram aš ganga). Meš ķ mesta lagi žrjį af 348 rįšherrum ķ rįšherrarįšinu eša o,862% og fimm af 790 žingmönnum ķ Evrópužinginu eša o,633% vęrum viš dęmd til įhrifaleysis, ef öšrum žjóšfulltrśum žar žykir žaš henta. Ķ 3. lagi mį benda į, aš jafnvel Svķar eru farnir aš gera sér grein fyrir löggjafar-réttindaafsali sķnu til Evrópubandalagsins, sem įr eftir įr eykur viš löggjöf landsins um mörg veigamestu mįl, sem almenningur į sįralitla sem enga aškomu aš (sjį fylgiskjal 3).

II. kafli, um tillögu rķkisstjórnarflokkanna

Žar segir ķ tillögunni sjįlfri (feitletraš hér): "Alžingi įlyktar aš fela rķkisstjórninni aš leggja inn umsókn um ašild aš Evrópusambandinu og aš loknum višręšum viš sambandiš verši haldin žjóšaratkvęšagreišsla um vęntanlegan ašildarsamning."

Nś er af öllu augljóst, aš róttękari stefnubreyting hefur aldrei įtt sér staš į Alžingi ķ tķš lżšveldisins heldur en sś aš ganga ķ žetta valdfreka rķkjabandalag. Samt er samkvęmt žessari tillögu afrįšiš aš lįta nišurstöšu atkvęšagreišslu į Alžingi um žessa žingsįlyktunartillögu ekki ganga fyrir žjóšina til samžykktar eša synjunar. Žaš er veriš aš svipta žjóšina žeim möguleika aš hafa meš žjóšaratkvęšagreišslu įhrif į žaš, hvort lagt veršur śt į žessa órįšsbraut, sem jafnvel bara ķ sjįlfri sér, óhįš žvķ hvar hśn endar, felur ķ sér afar mikinn kostnaš og įhęttu. Žar į mešal er žetta:

1. Undirbśningsvinna aš žvķ aš fylgja eftir, hér į landi og erlendis, vinnu viš umsóknina.

2. Ef umsóknin veršur samžykkt tęk ķ höfušstöšvum EB, kemur sķšan um eša yfir 800 milljóna króna kostnašur viš ašildarvišręšurnar sjįlfar, sem sagt er aš 27 sérfręšinganefndir myndu žurfa aš starfa viš, jafnvel žótt ekkert sé lįtiš į žvķ umfangi og žeim kostnaši bera ķ nefndri žingsįlyktunartillögu og athugasemdum viš hana!  Sumir tala raunar um miklu meiri kostnaš viš allt ferliš en žetta, žrjį milljarša króna, sem ég veit ekki hvaš til er ķ. 

3. Ragnar Frisch, prófessor ķ hagfręši, benti į žaš ķ fyrirlestri, sem hann hélt hér į landi 1962, "hvernig samningsumleitanir binda landiš ķ atvinnumįlum," og sagši: "Ašeins žaš aš hefja samningsumleitanir mun strax valda margs konar įkvöršunum ķ atvinnulķfi žjóšarinnar. Žaš verša geršar framkvęmdir og fjöldi breytinga ķ framleišsluhįttum til žess aš ašhęfa efnahagslķf landsins įstandinu ķ Efnahagsbanalaginu. Žorir nokkur aš halda žvķ fram ķ alvöru, aš aš žjóšin sé frjįls aš taka lokaįkvöršun, žegar aš žvķ kemur? Hvaša flokkur mun voga aš fį žessar breytingar teknar aftur?" (Ašild aš Efnahagsbandalagi Evrópu er óhyggileg og hęttuleg, Rv. 1962, s. 19–20). Jafnvel žótt žetta hafi ekki oršiš aš įhrķnsoršum ķ Noregi, er ķslenzkt samfélag augljóslega miklu smęrra og viškvęmara ķ žessum efnum.

4. Žjóšir Evrópubandalagsins eru um 1550 sinnum fólksfleiri en viš Ķslendingar, hafa ķ Evrópubandalaginu yfir gķfurlegum sjóšum aš rįša. Bandalagiš hefur ekki lįtiš endurskoša reikninga sķna ķ 14 įr žrįtt fyrir alvarleg fjįrmįlahneyksli, sem žar hafa komiš upp, og gerir ekki grein fyrir um 7% śtgjalda sinna. Žegar rķki eins og Tékkland og Svķžjóš sóttu um upptöku ķ bandalagiš, var beitt grķšarlegum įróšri, ķ fyrrnefnda landinu var t.d. margfalt meira eytt til auglżsingar og įróšurs fyrir "jį"-stefnuna en stefnu hinna, sem stóšu gegn inngöngu, og var žar tališ um EB-fjįrmagn aš ręša aš miklu leyti. Vilji žetta bandalag nį landi inn fyrir sķnar rašir, į žaš ķ fullu tré viš litla žjóš, og žvķ ber aš varast žaš umfram allt aš leika sér aš žeim eldi aš bjóša upp į žaš įstand, aš įróšur innlimunaraflanna hnekki hér frjįlsri įkvöršun žjóšarinnar.

Žingflokkur Vinstri gręnna, sem fyrir kosningar hét žvķ, aš hann myndi beita sér fyrir tvöfaldri žjóšaratkvęšagreišslu um žessi Evrópubandalagsmįl, ef fariš yrši aš kanna žau, tekur nś žįtt ķ žeirri ósvinnu aš svipta žjóšina neitunarvaldi til aš stöšva žetta višurhlutamikla ferli aš sękja um inngöngu ķ Evrópubandalagiš, jafn-afdrifarķkt og žaš žó gęti oršiš fyrir ķslenzkt stjórnskipulag og yfirrįš Alžingis ķ löggjafarefnum, aš ógleymdum yfirrįšum okkar yfir fiskveišilögsögu okkar og trślega öšrum aušlindum! Žaš vęru svik af hįlfu žess flokks viš kjósendur sķna aš greiša atkvęši meš žessari žingsįlyktunartillögu.

Žį segir ķ athugasemdum meš nefndarįlitinu: "Fagleg višręšunefnd viš ESB veršur skipuš af rķkisstjórn Ķslands."  Af žessu er ljóst, aš hér veršur mešfram um pólitķska nefnd aš ręša, žar hafi žeir flokkar, sem aš henni standa, tögl og högld, en sķšan er žeirri sömu nefnd ętlaš aš "leita rįšgjafar hjį" samrįšshópi fulltrśa hagsmunaašila. Ekkert er kvešiš į um, hvernig sį hópur verši skipašur eša hvort žessi pólitķskt skipaša "faglega višręšunefnd" rįši, hverja hśn velji sér žar til samrįšs (sem hefur vitaskuld mikil įhrif į heildarnišurstöšur samrįšsins), og ekki veršur séš, aš hagsmunahópur žjóšarinar sjįlfrar og stjórnskipunar hennar og löggjafarréttinda fįi žar neinn ašgang, heldur eingöngu hagsmunahópar ķ žrengri stétta-, fjįrmįla- og atvinnuskilningi.

Žetta vanmat į höfušatrišum ķ stjórnskipulagi rķkisins, žvķ sem sjįlfstęšisbarįttan hefur įunniš okkur meš sķfelldri sókn til fullveldis og sjįlfstęšis og yfirrįša yfir 200 mķlna aušlindalögsögu okkar og meira til, kristallast sķšan ķ upptalningu ķ athugasemdum fyrrnefndrar žįlt., žar sem sagt er: "Mešal grundvallarhagsmuna Ķslands eru:" o.s.frv. Žar er ekki minnzt į žaš einu aukateknu orši aš tryggja okkar eigin ęšsta löggjafarvald ķ landinu! 

Lęrum af sögunni og Jóni Siguršssyni aš fara varlega meš žaš fjöregg žjóšarinnar sem löggjafarvaldiš er. Og hér er full įstęša til aš minna į pistla mķna um žį afstöšu Jóns forseta, sem felur ķ sér fullkomna andstöšu hans viš stefnumįl ķ hans samtķš, sem lķkja mį viš EB-innlimunarstefnuna:

  1. H É R [= fylgiskjal 4] talar hann um, aš sjįlfsforręši landsins megi ekki ofurselja erlendum valdsstofnunum, heldur beri žjóšinni aš hafa "alla stjórnarathöfn sem nęsta sér og hagkvęmasta," ekki ķ mörghundruš mķlna fjarska; Ķsland eigi ekki aš "vera sem eitt fylki ķ Danmörku, vera undirlagt sömu grundvallarlögum og Danmörk, [meš] nokkur atkvęši į žķngum Dana" –
  2. og H É R [= fylgiskjal 5] sést, aš hann hafnar žvķ, aš Ķslendingar ęttu aš fara aš deila fullveldi Dana meš žeim, hafandi einungis "25. part atkvęša ķ vorum eiginmįlum" į žingi žeirra – og ég sżni žar fram į, hve hlutur okkar vęri ešlilega ennžį minni į EB-žinginu ķ Strassborg, einungis 158. partur atkvęšanna (5 af 790)! Menn lesi um žaš ķ samhengi viš orš Jóns Siguršssonar!
  3. Žį hafši ég einnig tilfęrt H É R (ķ 2. nešanmįlsgr. og meginmįli) [= fylgiskjal 6]  orš Jóns forseta 1857–8 gegn beišni Frakka um aš koma sér upp ašstöšu į Dżrafirši, žar sem hann ķtrekaši, gegn žeim sem vildu vķsa mįlinu til įkvöršunar ķ Kaupmannahöfn, aš "alžķng [ętti] aš varast aš afsala sér atkvęši aš fyrra bragši, heldur aš geyma rétt sinn óskertan til aš segja įlit sitt um öll žau mįl, sem Ķsland varšar," og meš samanburši viš dęmi um góša mįlsmešferš Breta į Nżfundnalandi sagši Jón: "hversu skyldum vér žį sjįlfir svipta oss atkvęši, sem eigum aš réttu lagi fullkomin löggjafarréttindi skiliš?"
Žegar aftur er litiš į "grundvallarhagsmuni Ķslands", sem taldir eru upp ķ athugasemdum um žįlt. rķkisstjórnarinnar og įšur er į minnzt, er vant aš sjį, hvernig bśast megi viš žvķ, aš Evrópubandalagiš myndi "tryggja forręši žjóšarinnar yfir vatns- og orkuaušlindum og rįšstöfun žeirra" og "yfir fiskveišiaušlindinni, sjįlfbęra nżtingu aušlindarinnar og hlutdeild ķ deilistofnum og eins vķštękt forsvar ķ hagsmunagęslu ķ sjįvarśtvegi ķ alžjóšasamningum og hęgt er," žvķ aš Evrópubandalagiš įskilur sér einmitt yfirrįš yfir sjįvarśtvegsstefnunni og er meš nżjar hugmyndir um aušlindastefnu ķ sigtinu. Varast ber – ef fariš veršur śt ķ umsókn og ašildarvišręšur, sem vonandi veršur aldrei – aš treysta neinum fagurgala, heldur fį allt skriflegt og vottfest um skilmįla beggja ašila og samžykktir og um tślkun allra atriša. En žar aš auki er mjög hętt viš žvķ, aš Samfylkingin (SF) sé meš žaš ķ bakhendinni aš geta hugsaš sér ķ e.k. hrossakaupum um mįlin aš svķkja ķ žessum efnum einmitt, sem hér var talaš um. Žess vegna m.a. eru ašildarvišręšur rķkisskipašrar višręšunefndar, žar sem SF er meš sterka ašstöšu, mjög hęttulegar, žvķ aš žar gętu svikin įtt sér staš og sķšan reynt eftir į (rétt eins og ķ Noregi 1994) aš halda uppi blekkingarįróšri gagnvart žjóšinni um žaš aš žetta sé žrįtt fyrir allt įsęttanlegur samningur. 
 
Mešal žess, sem myndi nżtast SF til slķks įróšurs, vęru fullyršingar um, aš samninganefnd okkar hafi gętt "grundvallarhagsmuna Ķslands" ķ flestum atrišum žrįtt fyrir undanhaldiš frį yfirrįšum okkar yfir sjįvaraušlindinni, fiskimišum og olķuaušlindum. Žetta myndi hśn rökstyšja meš žvķ aš birta žennan lista um nefnda "grundvallarhagsmuni Ķslands":
"   *      Aš tryggja forręši žjóšarinnar yfir vatns- og orkuaušlindum og rįšstöfun žeirra. 
    *      Aš tryggja forręši žjóšarinnar yfir fiskveišiaušlindinni, sjįlfbęra nżtingu aušlindarinnar og hlutdeild ķ deilistofnum og eins vķštękt forsvar ķ hagsmunagęslu ķ sjįvarśtvegi ķ alžjóšasamningum og hęgt er. 
    *      Aš tryggja öflugan ķslenskan landbśnaš į grundvelli fęšuöryggis og matvęlaöryggis. 
    *      Aš tryggja lżšręšislegan rétt til aš stżra almannažjónustu į félagslegum forsendum. 
    *      Aš standa vörš um réttindi launafólks og vinnurétt. 
    *      Aš nį fram hagstęšu og vaxtarhvetjandi samkeppnis- og starfsumhverfi fyrir atvinnulķf į Ķslandi um leiš og sérstöšu vegna sérstakra ašstęšna er gętt"

– og halda žvķ sķšan fram, aš vegna žess aš meirihluta žessara atriša hafi veriš gętt, séu flestir okkar "grundvallarhagsmunir" ķ höfn!

En hversu gild eru sum atrišin žarna ķ samanburši viš žaš megin-mįl, sem hamraš var ešlilega į hér ofar, ž.e. aš tryggja okkar eigin ęšsta löggjafarvald ķ landinu, sem žessi upptalning minnist ekki einu aukateknu orši į?  Hversu žungvęg eru t.d. 4. og 5. atrišin žarna? Eru menn aš halda žvķ fram, aš žaš sé svo stór munur į Ķslandi og Evrópubandalaginu ķ žeim efnum? Hafi Ķsland fengiš eitthvaš af löggjöf frį EB, er žaš ekki sķzt į félagslega svišinu, og žaš er slitiš vopn, ef beita į žvķ, aš tala um, aš viš högnumst eitthvaš mikiš į žvķ aš fį meira af slķku frį EB, en žetta er žó sennilega eitt af žvķ, sem SF ętlar sér ķ įróšursherferš fyrir innlimun okkar ķ žetta bandalag. Žar aš auki er rangt aš stilla upp žessum atrišum eins og žau séu jafnvęg į viš yfirrįš okkar yfir öllum aušlindum okkar til allrar framtķšar.

En jafnvel žetta um réttindi launafólks og vinnurétt er afar hępiš atriši fyrir SF aš nota sem merkilega grundvallarhagsmuni, sem gangi vel upp ķ inngöngusamningi viš EB. Žetta atriši ķ upptalningunni er hér vitaskuld ekki sett fram sem vantraust Samfylkingarmanna į EB, heldur til aš nota sem eitthvaš til aš slį ķ augu manna, žegar endanleg žjóšaratkvęšagreišsla yrši. En ķ raun er einmitt alls ekkert sjįlfgefiš aš žessi mįl verši okkur hagfelldari ķ EB. Žar er žaš upp komiš ķ Svķžjóš, aš jafnrétti verktaka til vinnu ķ öllum žįtttökurķkjunum er fariš aš ógna starfsöryggi Svķa sjįlfra, m.a. meš žeim hętti, aš löglegt er oršiš aš undirbjóša laun undir töxtum verkalżšsfélaga. Ég vķsa um žaš til greinar eftir Rafn Gķslason, sem er hér aš finna ķ fylgiskjali 7.

Žį vil ég gera athugasemd um žessi lokaorš ķ athss. viš žįlt. rķkisstjórnarinnar: "Stefnt er aš žvķ aš Alžingi setji į fót sérstaka Evrópunefnd Alžingis meš fulltrśum allra stjórnmįlaflokka er fari meš samskipti viš višręšunefnd vegna ESB."  Ég bendi į, aš Evrópunefnd Alžingis er hér ętlaš aš fara meš samskipti viš rķkisstjórnarskipaša "višręšunefnd viš ESB", pólitķska yfirnefnd, sem getur ķ öllu ferlinu vališ sér žį "fulltrśa hagsmunaašila" til "rįšgjafar" sem henni sżnist.  Hér setur Alžingi ofan, žegar pólitķskt skipuš nefnd rķkisstjórnarinnar (žótt "fagleg" sé kölluš) hefur žarna alla žręši ķ sķnum höndum, en Evrópunefnd Alžingis og utanrķkismįlanefnd settar hjį sem fjarlęgir įheyrendur.

III. kafli, um tillögu žingmanna ķ stjórnarandstöšuflokkunum (54. mįl)

Ég hef ķ raun lķtinn tķma til athugasemda um žessa žįlt. Ég er andvķgur stefnu hennar nema aš žvķ leyti sem hśn setur mikla fyrirvara um žaš, hvernig rķkisstjórnin ętlar sér aš vinna mįliš, meš ofurflżti og aš mörgu leyti įmęlisveršum vinnubrögum, eins og kemur fram ķ mįli mķnu hér ofar og einnig ķ žįlt. žessara stjórnarandstöšužingmanna og greinargerš žeirra.

Žaš er ömurlegt aš lesa sumt ķ žessari greinargerš um sjįlf princķpmįlin, t.d. žetta oršalag: "Flutningsmenn telja aš meš vöndušum mįlatilbśnaši megi stušla aš vķštękari sįtt um mįliš ķ žjóšfélaginu en rķkisstjórn Ķslands hefur lagt grunn aš."  Žaš veršur aldrei nein vķštęk sįtt um innlimun Ķslands ķ Evrópubandalagiš né neitt žaš, sem stefnt getur ķ žį įtt.

En vegvķsir žessarar greinargeršar (undir lok hennar) tiltekur żmis įgęt atriši, sem og žetta ofar, žar sem talaš er um, aš huga žurfi ķ undirbśningsvinnunni sérstaklega aš "fullveldi žjóšarinnar, sjįvarśtvegshagsmunum, m.a. réttindum innan fiskveišilögsögu Ķslands og hlutdeildar ķ flökkustofnum įsamt įhrifum į fiskveišistjórnun" o.fl. įgętu, sem og "einhliša śrsagnarrétti žjóšarinnar śr Evrópusambandinu".

Žó eru mįlflytjendur žessarar žįlt. eins og gersamlega sofandi gagnvart žvķ aš rökstyšja žaš meš skżrum hętti, aš löggjafarvald hyrfi ķ öllum afgerandi mįlum frį Alžingi til Evrópubandalagsins, ef gengiš yrši ķ žaš, eins og ég hef ķtrekaš hér ofar og ķ fylgiskjölum 2 og 3 hér į eftir.  Framsal löggjafarvalds (meš žeim afleišingum, aš 4/5 laga okkar yršu EB-lög og žaš, sem verra er: aš öll okkar lög vikju fyrir EB-lögum, žar sem ķ milli bęri) er vitaskuld hiš afdrifarķkasta valdaafsal, skeršing į fullveldi žjóšarinnar og lögžings žess og bein įrįs į allt žaš, sem įunnizt hafši meš sjįlfstęšisbarįttu žjóšarinnar allt frį tķma Jóns Siguršssonar.

Lįtum žaš verša lokaorš mķn hér. Séu įslįttarvillur hér (einkum ķ seinni hlutanum), er flżti um aš kenna, og bišst ég žį afsökunar į žvķ.

Viršingarfyllst,
 
(sign.) 


Jón Valur Jensson, cand. theol., Sólvallagötu 14, 101 Reykjavķk.
Sķmi 552-6604, gsm 616-9070, kennitala 310849-2279.
Netfang: ollajon@ismennt.is (bilaš sem stendur)
og annaš: vindurinndansandi@internet.is (netfang Ólafar konu minnar).
Vefsķšur mķnar um Evrópubandalagsmįl:


–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
FYLGISKJAL 1 meš umsögn JVJ hér fyrir ofan:


Tölum um INNLIMUN, ekki “ašild aš ESB”

Aš verša “ašildarrķki” Evrópubandalagsins er ekki sambęrilegt viš ašild aš żmsum öšrum fjölžjóšlegum stofnunum, t.d. Sameinušu žjóšunum, NATO, OECD, EFTA né jafnvel višskiptabandalaginu NAFTA. Evrópubandalagiš įskilur sér ęšsta vald ķ löggjafarefnum, fullt vald yfir fiskveišilögsögu rķkjanna milli 12 og 200 mķlna, bannar alfariš veišar vissra dżrategunda (allar selveišar og hvalveišar), afnemur brįtt neitunarvald mešlimarķkjanna ķ öllum įherzlumįlum bandalagsins nema hermįlum, vinnur (meš mjög įmęlisveršum hętti) aš samžykkt stjórnarskrįr*, stefnir aš einni samręmdri utanrķkis- og varnarstefnu (sennilega stofnun eigin hers meš tķmanum) og ętlar aš verša meš bęši sérstakan forseta og utanrķkisrįšherra, ennfremur sérfįna og sér-žjóšsöng og stefnir leynt og ljóst aš žvķ aš verša “stórveldi”, sbr. Ragnar Arnalds: Sjįlfstęšiš er sķvirk aušlind, s. 102:

“Ķ fręgu vištali viš Der Spiegel ķ nóvember 1991 dró žįverandi forseti framkvęmdastjórnarinnar, Jacques Delors, saman kjarnann ķ markmišum Maastricht-samningsins: “Wir müssen Grossmacht werden!” Viš veršum aš verša stórveldi!”

– sbr. og sama rit, s. 103:

“Ķ samžykkt [Evrópu]žingsins frį desember 1997 segir m.a.: “Löndin sem sękja um ašild verša aš sżna, aš žau séu trś grundvallarmarkmišum rķkjasambands sem stefnir ķ įtt aš sambandsrķki” (”federal state”). Ķ samžykktinni er hvatt til žess aš afnema neitunarvald, minnka įhrif smįrķkja og auka mišstjórnarvald.”

Og žetta, afnįm neitunarvalds einstakra rķkja, er einmitt žaš, sem sķšar var stefnt aš ķ verki meš Lissabon-sįttmįlanum, sem lķtiš vantar upp į aš verši žar aš lögum.

Af ofangreindum įstęšum į hugtakiš innlimun ķ EB miklu betur viš en hiš sakleysislega orš “ašild”. Žegar rķki gengur ķ bandalagiš, er žaš ekki eins og žaš rķki sé aš bęta į sig enn einni skrautfjöšur, heldur er žaš gripiš žar jötuntaki 490 milljóna manna yfirrķkis-valdabįkns, sem flestu vill stjórna, og į žašan vart afturkvęmt, nema bandalagiš leysist upp.

* Žegar Frakkar og Hollendingar höfnušu stjórnarskrį Evrópubandalagsins (žeir sķšarnefndu meš 61% atkvęša ķ žjóšaratkvęšagreišslu), žį brį Brusselvaldiš į žaš rįš aš hętta aš bera žetta undir almenning – nś skyldi einungis lįta löggjafarsamkundur rķkjanna įkveša žetta ķ nęsta žrepi, ž.e. ķ hinni endurskošušu mynd, sem nefnist drög aš Lissabon-sįttmįlanum. En eina žjóšin, sem fekk aš kjósa um hann, hafnaši honum einnig! Samt hyggst EB lįta Ķra kjósa aftur um hann og nógu oft a.m.k. til žess aš žeir beygi sig! Hollendingar og Frakkar fį svo sannarlega ekki aš kjósa um žetta stjórnarskrįrķgildi bandalagsins – svo mikiš hafa žeir ķ Brussel lęrt um varasemi lżšręšis!

(6. jśnķ 2009)

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

FYLGISKJAL 2 meš umsögn JVJ hér fyrir ofan:

Réttinda-afsališ sem yfirlżst og stašfest yrši meš ašildarsamningi (accession treaty) viš Evrópubandalagiš

Jį, hvernig lķtur žaš śt? Engu minna en svona: "Community law takes precedence over any national provisions which might conflict with it." Nįnar tiltekiš:

  • "... in joining the European Union, the applicant States accept, without reserve, the Treaty on European Union and all its objectives, all decisions taken since the entry into force of the Treaties establishing the European Communities and the Treaty on European Union and the options taken in respect of the development and strengthening of those Communities and of the Union;"
  • "... it is an essential feature of the legal order introduced by the Treaties establishing the European Communities that certain of their provisions and certain acts adopted by the institutions are directly applicable, that Community law takes precedence over any national provisions which might conflict with it, and that procedures exist for ensuring the uniform interpretation of Community law; whereas accession to the European Union implies recognition of the binding nature of these rules, observance of which is indispensable to guarantee the effectiveness and unity of Community law."

Žetta mį allt og fjöldamargt annaš um ašildarsamninga Noregs, Svķžjóšar, Finnlands og Austurrķkis (1994) lesa į žessari vefslóš: http://eur-lex.europa.eu/en/treaties/dat/11994N/htm/11994N.html#0001010001.

En svo eru sumir aš reyna aš telja okkur trś um, aš viš getum sett įkvešin sérréttindi okkar ķ stjórnarskrį, t.d. aš Ķslendingar eigi fiskistofnana viš landiš, og tryggt okkur žannig gagnvart allri hugsanlegri įsęlni Evrópubandalagsins, ef viš samžykktum aš ganga ķ žaš (m.ö.o. aš innlimast ķ žaš).

Žaš er misskilningur, og žaš er rangt aš reyna aš telja fólki trś um žaš. Evrópubandalagiš įskilur sér ęšsta löggjafarvald ķ sķnu stóra žjóšasamfélagi, fram yfir hvaša lög og hvaša rįšstafanir sem žjóširnar ķ bandalaginu kunna aš hafa gert og samrżmast ekki EB-lögunum.

Og įfram streyma žašan lagabįlkarnir ... t.d. 27.320 reglugeršir į einu saman tķu įra tķmabilinu 1994–2004.


Lęt hér fylgja eina athugasemd mķna į eftir žessum pistli, žar sem hśn hefur aš geyma mikilvęgt atriši sem snertir tślkunarvaldiš um lög Evrópubandalagsins:

Pétur Reynisson, takk fyrir glögga athugasemd. "Žaš vęri gaman aš vita hvernig ESB-sinnar lķti į žessa klįsślu? Er hśn tślkunaratriši, svona lķkt og viš gętum fariš yfir į raušu ljósi bara vegna žess aš mig langar til žess?..." (!), segiršu, en žį er einmitt full įstęša til aš benda lesendum į žaš, sem segir žarna ķ ašildar- eša inngöngusįttmįlanum: "that procedures exist for ensuring the uniform interpretation of Community law; whereas accession to the European Union implies recognition of the binding nature of these rules, observance of which is indispensable to guarantee the effectiveness and unity of Community law." (leturbr. mķn, jvj). Žaš er nefnilega engum žįtttökurķkjum ķ sjįlfsvald sett, hvernig žau tślki lög Evrópubandalagsins, heldur eru žegar til stašar e.k. afgreišsluleišir eša vinnuferli (procedures) sem tryggja [bandalaginu] žaš, aš lög žess haldi fullri virkni sinni og aš žau haldist ein og óskipt, ž.e.a.s. aš ekki myndist frjįlsar og mismunandi tślkunarleišir, sem einstök rķki geti vališ sér aš gešžótta, af žvķ aš žau henti eiginhagsmunum žeirra.

Inngöngusįttmįlinn tryggir žvķ fyrir fram, aš tślkun bandalagsins sjįlfs fįi aš rįša, rétt eins og hitt grundvallaratrišiš, aš lög žess fį jafnan forgang og rįša śrslitum alls stašar žar sem žau rekast į löggjöf landanna sjįlfra ķ bandalaginu ("Community law takes precedence over any national provisions which might conflict with it").

Jón Valur Jensson, 18.5.2009 kl. 17:01


–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

FYLGISKJAL 3 meš umsögn JVJ hér fyrir ofan:

Į netinu hef ég vķsaš į žessa grein į eFRÉTTUM 29. maķ 2009 [ http://www.efrettir.is/index.php?option=com_n-content&Itemid=1&id=110 ], žar sem segir, aš Johan Hakelius, dįlkahöfundur hjį sęnska dagblašinu Aftonbladet, bendi į (leturbr. mķnar), "aš eftir kosningarnar muni 736 fulltrśar sitja į žinginu og žar af verši ašeins 18 kosnir af Svķum eša 2,4% žeirra. Hinum 718 fulltrśunum, eša 97,6%, hafi sęnskir kjósendur ekkert vald yfir. Hann segir žetta hlišstętt og ef Svķar kysu ašeins 9 af žeim 349 fulltrśum sem sitja į sęnska žinginu en afganginn kysu einhverjir ašrir.

Hann tekur sem dęmi aš sęnska kjördęmiš Kalmar hafi 8 fulltrśa į sęnska žinginu og geti ekki haft nein įhrif į žaš hverja önnur kjördęmi velja į žingiš. Svķžjóš sé ķ nįkvęmlega sömu stöšu gagnvart kosningunum til Evrópusambandsžingsins. Svķžjóš eigi žó aš heita sjįlfstętt og fullvalda rķki en vitanlega sé Kalmar žaš ekki.

Hakelius segir sķšan aš žetta žżši einfaldlega aš žaš sé Evrópusambandiš en ekki Svķžjóš sem sé sjįlfstętt rķki. Sé Svķžjóš stjórnaš af žingi žar sem 97,6% fulltrśanna eru kosin af öšrum en sęnskum kjósendum žį sé landiš einfaldlega alveg eins ósjįlfstętt og Kalmar. Hann spyr sķšan aš žvķ hvenęr Svķar hafi samžykkt žetta.

Einhverjir kunna aš vera žeirrar skošunar aš Svķžjóš eigi ašeins aš vera fylki innan Evrópusambandsins, segir Hakelius ennfremur. En Svķar geti hins vegar ekki lįtiš įfram eins og žeir bśi ķ sjįlfstęšu rķki į sama tķma og žeir fęra sķfellt meira vald yfir eigin mįlum til žings žar sem žeir hafa ašeins 2,4% fulltrśanna.

Sjįlfur segist Hakelius vera hlynntur Evrópusambandi sem byggi į samstarfi sjįlfstęšra Evrópurķkja en til žess žurfi ekkert Evrópusambandsžing. Slķkt žing sé ašeins įvķsun į žaš aš Svķar glati yfirrįšum yfir eigin mįlum. Stefnumótunin sé įkvešin af öšrum en Svķum sem hafi ašeins 2,4% vęgi ķ žvķ sambandi."  [Tilvitnun lżkur.]

Merkilegt – og sżnir, aš sjįlft Evrópužingiš er einn ašalókostur EB! – vitaskuld aš ógleymdri framkvęmdastjórninni!

Annars minnti žessi texti į, aš ég hef skrifaš (hér) um ennžį minna vęgi sem viš Ķslendingar hefšum ķ žessu Evrópubandalagi: "Žętti okkur hiš bezta mįl, ef ķslenzka žjóšin ętti o,4 žingmenn į Alžingi ķ staš 63, en Evrópubandalagsrķkin ęttu hina 62,6? Og vęrum viš sįtt viš aš eiga sem svarar til o,1 rįšherra sem fulltrśa okkar ķ 12 manna rķkisstjórn? Vitaskuld ekki. En hér er nįkvęmlega veriš aš sżna, hvert hlutfall okkar yrši ķ löggjafarstörfum žar, ef žaš yrši hiš sama og gilda myndi um žingmannafjölda okkar į Evrópužinginu (sem yrši ķ mesta lagi 5 žingmenn af 790 eša o,63%) og ķ rįšherrarįši Evrópubandalagsins (žar sem viš hefšum žrjį rįšherra af 348 eša o,86%)."


–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
  • "Sumir af vorum helztu mönnum eru lķka svo hręddir viš sjįlfsforręši landsins, aš žeir eru eins og skepnan, sem varš hrędd viš sķna eigin mynd. En nś er žaš lķfsmįl fyrir vort land, aš žaš hafi alla stjórnarathöfn sem nęsta sér og hagkvęmasta, og žį stjórn, sem getur svo aš kalla séš meš eigin augum žaš sem hśn į aš rįša yfir, en ekki ķ speigli og rįšgįtu, eša meš annara augum, ķ 300 mķlna fjarska. Žetta er krafa, sem oss viršist ekki mašur geti sleppt, nema meš žvķ aš óska sér aš leggjast ķ daušasvefn aš nżju ..."

Menn hugleiši žessi orš (óbreytt stafsetning hér) śr riti eins žeirra merkismanna, sem fjallaš hafa um stjórnmįl okkar Ķslendinga, įšur en nśverandi žingmenn lżšveldis okkar tóku žar viš stjórnartaumunum.

Menn hugleiši nś, hvort veriš geti, aš einhverjir hinna sķšastnefndu geti hugsaš sér aš senda yfirstjórn okkar mįla til annars lands ķ mörg hundruš mķlna fjarska.

Mešan menn hugsa žetta, kemur hér annar texti Jóns forseta, žar sem hann horfir til baka til sögunnar og segir:

  • "Žegar konśngs veldiš var takmarkaš ķ Danmörku (1843), var byrjaš į hinni sömu ašferš og įšur, žegar fylkjažķngin voru sett. Ķslandi var ętlaš aš vera sem eitt fylki ķ Danmörku, vera undirlagt sömu grundvallarlögum og Danmörk, hafa nokkur atkvęši į žķngum Dana, en aš öšru leyti halda alžķngi sem einskonar amtsrįši."

Žetta er hvort tveggja śr ritgerš Jóns, Um stjórnarmįl Ķslands, ķ Nżjum félagsritum, XXII. įrg. (1862), bls. 5 (fyrsta tilvitnunin) og 2–3. Hefši hann samžykkt framsal ęšsta löggjafarvalds okkar til Brussel og Strassborgar? ALDREI!

Nś er žetta aftur hugleišingarefni og spurningar: Getur veriš, aš žetta sé žaš hlutskipti, sem sumir ętla landinu nś: Aš setja žaš undir sömu grundvallarlög og annaš rķki eša löggjafarvald, sem yfir okkur verši sett, ķ mörghundruš mķlna fjarlęgš – reyndar löggjafaržing, žar sem viš fįum nįšarsamlegast aš hafa nokkur atkvęši, en erum samt algerlega undir sett og fįum nįnast engu rįšiš?

Getur veriš, aš jafnvel sumir žingmanna okkar ętli landinu žetta? Er hugsanlegt, aš žeir séu svo hręddir viš sjįlfsforręši landsins?

Og žegar litiš er lengra til mįlsatvika og alls žess, sem breytzt hefur frį įrinu 1843 (er žarna var lengst til baka horft um forsöguna), žį mį spyrja: Eru žęr hugsanlegu hlišstęšur, sem nś mį greina ķ pólitķskri stefnu vissra žingmanna (jafnvel heils flokks), ž.e. žeirri stefnu aš koma ęšsta löggjafarvaldi okkar śr landi og gefa okkur žar einungis nokkur atkvęši til umrįša og įhrifa į setningu laga, reglugerša og tilskipana, sem okkur verši ętlaš aš hlżša, – eru žęr hugsanlegu hlišstęšur viš fortķšarpólitķk (endurtek ég) meš žeim hętti, aš kalla megi, aš slķk stefna jafngildi landrįšum viš rķki okkar og įunnin réttindi?

Ef žessi stefna mišast žó einnig viš aš lįta sem minnst į žvķ bera, aš hér sé ķ reynd um afsal sjįlfsforręšis okkar aš tefla, ķ staš žess aš višurkenna žaš kinnrošalaust, er žetta žį einnig tilefni til aš vķsa hér til lagareglna okkar um landrįš, sem vķkja ķ 86. grein berum oršum aš svikum sem einu žvķ atriši, sem hlišsjón er höfš af, žegar reynt er aš greina, hvort framin hafi veriš landrįš?

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

FYLGISKJAL 5 meš umsögn JVJ hér fyrir ofan:

SÖNNUN žess aš Jón Siguršsson forseti hefši ekki falliš fyrir gervirökum um gagnkvęma 'hlutdeild' okkar ķ fullveldi annarra(r) žjóša(r), heldur žvert į móti HAFNAŠ žvķ sem ÓRÉTTI

Viš žekkjum mįlskraf landamęraśtžurrkunar- og afstęšishyggjumanna, bęši mešal afvegaleiddra sagnfręšinga og "Evrópufręšinga"*: žeir stóla į, aš žaš yrši jįkvęšur įvinningur aš "deila fullveldi okkar meš öšrum"! Allt önnur var afstaša Jóns Siguršssonar ķ hlišstęšu mįli. Vegna stefnu Dana meš hinum illa žokkušu stöšulögum ritaši hann eftirfarandi ķ I. įrgang Andvara, tķmarits Žjóšvinafélagsins, įriš 1874 (leturbr. mķnar – og hornklofainnskot):

  • Um hitt, sem einungis snertir Danmörku, höfum vér aldrei óskaš aš hafa neitt atkvęši; žaš eru Danir sjįlfir, sem hafa veriš aš ota aš oss žessum mįlum og bersżnilega til žess aš įvinna meš žvķ fullkomiš yfirvald yfir oss ķ vorum eiginmįlum, žvķ aš žį er žaš eftir žeirra įliti jafnrétti, aš žegar vér erum til dęmis 25 sinnum fęrri en žeir, žį skulum vér hafa einungis eitt atkvęši móti 25 ķ hverju mįli sem er. Žeir eru ķhaldnir [= skašlausir], žó aš žeir gefi oss eitt atkvęši af 25, žótt žaš sé ķ žeirra eiginmįlum, en vér getum ekki stašizt viš aš hafa ekki meira en 25. part atkvęša ķ vorum eiginmįlum. Oss finnst žvķ aušsętt, aš ķ žessari grein sé mikill óréttur falinn, er vér ęttum sem fyrst aš fį rétting į.**

Sjį menn ekki hlišstęšuna? Evrópubandalags-innlimunarsinnar lįta eins og žaš yrši til góšs fyrir okkur aš fį atkvęši um "mįlefni Evrópu" og aš sį mikilvęgi įvinningur réttlęti žaš aš gefa žingfulltrśum hinna 27 žjóšanna "hlutdeild ķ" (reyndar yfirgnęfandi vald yfir! – jvj) okkar löggjafarmįlum, okkar eiginmįlum, ef žeim sżnist svo. 

En hlišstęšan er reyndar ekki fullkomin, žvķ aš ķ staš žess aš eiga 25. hvern žingmann į žingi Dana myndum viš eiga um 158. hvern žingmann į žingi Evrópubandalagsins (EB)! En getum viš, eins og Jón forseti oršar žaš, "stašizt" meš žvķ aš hafa einungis 1/158 atkvęša ķ okkar eiginmįlum? Vitaskuld ekki!

Hér mį reyndar koma meš žį mótbįru, aš Alžingi mundi ekki hętta aš vera til, žótt land okkar léti innlimast ķ EB, og aš žaš mundi įfram setja lög, ekki ašeins Evrópužingiš ķ Strassborg. En žvķ er til aš svara, aš:

  1. löggjöfin ķ Žżzkalandi, til dęmis, er fjórfalt meiri frį Evrópužinginu en frį žżzka sambandsžinginu; įhrifin, um įratuga skeiš, hljóta aš vera grķšarleg;
  2. löggjöf Evrópubandalagsins hefur allan forgang ("precedence") fram yfir lög og ašra forsjį, fyrirhyggju eša rįšstafanir ("provisions") hinna einstöku žįtttökurķkja (sjį nįnar HÉR! og HÉR). EB-lög rįša žvķ śrslitum, enda er tekiš fram ķ žeim ašildarsamningum, sem nż žįtttökurķki skrifa undir, aš alls stašar žar sem löggjöf landanna sjįlfra rekst į Evrópubandalags-löggjöfina, žar rįši hin sķšarnefnda ("Community law [ž.e. EB-lög] takes precedence over any national provisions which might conflict with it"). Meš žessu yrši Alžingi vęngstżft og gert aš undiržingi annars yfiržings ķ reynd.

Getur nokkur mašur ķmyndaš sér, aš žetta hefši veriš aš skapi Jóns Siguršssonar? – hans sem baršist fyrir SJĮLFSFORRĘŠI lands okkar og löggjafaržings ķ staš žess aš framselja ęšstu yfirstjórn žess til rķkis ķ mörghundruš mķlna fjarska ... En žaš kvaš hann vķsasta veginn fyrir žjóšina til "aš leggjast ķ daušasvefn aš nżju."

––––––––––

"Evrópufręšinga" sem žekkja žó sumir hverjir vart nema hrafl ķ sögu Evrópu.

** Andvari I, bls. 116 (?)–117, hér skv. Pįli Eggert Ólasyni: Jón Siguršsson, V. bindi: Sķšasti įfangi, Rv. 1933, s. 222–3. 

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Frakkar og ESB hyggja į stórsókn į noršurhjarann, meš fiskveišar, orkuaušlindir og hervišbśnaš ķ huga – innlimun Ķslands mikilvęgur įfangi į žeirri hagsmunaleiš

Ķ nżśtkomnum Sunnudags-Mogga eru merkilegar upplżsingar ķ vištali Péturs Blöndal viš Michel ROCARD, fv. forsętisrįšherra Frakka, nżskipašan sendiherra heimsskautasvęšanna. Skipun svo tigins stjórnmįlamanns ķ starfiš sżnir mikilvęgi mįlaflokksins ķ huga frönsku stjórnarinnar, svo aš ekki veršur um villzt – a.m.k. žegar um glögga lesendur er aš ręša! [Hér er sleppt aš birta vefgreinina ķ heild, žó aš hśn sé reyndar mjög lęrdómsrķk um fyrirętlanir Frakka (og Evrópubandalagsins) um hagsmunamįl žeirra į noršurskautssvęšinu og žar meš trślega einnig hér į landi. En žetta fylgiskjal er fyrst og fremst viš žaš mišaš aš tilfęra hér ummęli Jóns Siguršssonar, žvķ til sönnunar, hvernig hann skrifaši um naušsyn žess aš halda įkvöršunarvaldi okkar sem mest eša fullkomlega ķ landinu sjįlfu. Ķ nefndri vefgrein segir žar ķ 2. nešanmįlsgrein:]

Jón Siguršsson męlti gegn žeirri hugmynd einhverra žingmanna aš vķsa ... mįlaleitan Frakka [um ašstöšu į Dżrafirši] til Kaupmannahafnar, og um žaš ritaši hann ķ Nż félagsrit, XVIII. įrgang (1858), s. 109 (leturbr. jvj):

  • "En af žvķ ekki er ętķš sagt, aš stjórnin fari eins viturlega aš og ķ žessu mįli, žį ętti alžķng aš varast aš afsala sér atkvęši aš fyrra bragši, heldur aš geyma rétt sinn óskertan til aš segja įlit sitt um öll žau mįl, sem Ķsland varšar, og um fiskimįl žetta er réttur žķngsins svo augljós, og svo almennt višurkenndur annarstašar ķ lķkum efnum, aš t. a. m. Englands stjórn hefir nżlega boriš lķkt mįl undir žķngiš į Nżfundnalandi, um fiskiverkun Frakka žar į landi, og žegar žķngiš neitaši leyfi til žess, žį tók Engla drottnķng eša stjórnin aptur leyfi, sem hśn var bśin aš gefa Frökkum. Žannig virti stjórn hins volduga Englands atkvęši žķngsins ķ einni sinni minnstu nżlendu; hversu skyldum vér žį sjįlfir svipta oss atkvęši, sem eigum aš réttu lagi fullkomin löggjafarréttindi skiliš?"

Žessi orš Jóns eru reyndar ķ senn įminning til fullveldis- og löggjafarvalds- framsalsmanna samtķma okkar og brżning til fullveldissinna aš hopa hvergi frį valdi okkar sjįlfra til aš įkveša meš lögum fullan og algeran forgangsrétt okkar sjįlfra ķ žessu landi til allra mįla og yfir öllum okkar aušlindum og ašstöšu. Žį žjóšarhagsmuni vilja żmsir svķkja nś, jafnvel heill stjórnmįlaflokkur!

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

7.6.2009 | 14:03

Launžegasamtökin og ESB.

Hver veršur staša launžegahreyfingarinnar innan ESB ?

Sunnudaginn 24. maķ sķšast lišinn skrifaši ég grein um ASĶ - Samfylkinguna og ESB. Žar kom ég inn į hiš svo kallaša Vaxholms mįl ķ Svķžjóš og afleišingar žess fyrir launžegahreyfinguna į ESB svęšinu. Ašdragandi žessa mįls var aš bęjarfélagiš Vaxholm ķ Svķžjóš įkvaš įriš 2004 aš fara ķ endurbyggingu į skólahśsnęši ķ bęnum. Gerš voru tilbošsgögn žar sem mešal annars var kvešiš į um žau fyrirtęki sem įhuga hefšu į aš gera tilboš ķ verkiš skyldu skrifa undir samning viš Byggnads um launakjör og ašbśnaš (kollektivavtal) en žaš var hinn almenna regla į sęnskum vinnumarkaši. Lettneska fyrirtękiš Laval un Partneris įtti lęgsta bošiš ķ verkiš og fékk žaš. Laval hafši žegar žetta var žegar starfaš į sęnskum byggingamarkaši um nokkurt skeiš en žį ķ gegnum dótturfélag žess sem hét Baltic AB og į įrunum 2002/03 hafši žaš veltu upp į um 20 milljónir sęnskra króna. Baltic AB hóf sķšan störf viš endurbyggingu skólans sem undirverktaki fyrir hönd Laval un Partneri en ķ jśnķ įriš 2004 hefur Byggettan samband viš Baltic AB og fer fram į aš žeir skrifi undir launasamninga viš žį eša svo kallašan tķmabundinn kjara-eša vinnuréttarsamning (hängaftal) en žaš er vaninn ķ svona tilfellum. Byggettan komst fljótt aš žvķ aš Baltic AB hafši ekki įhuga į slķkum samningi žó aš žeir hafi įšur undirgengist žvķ viš tilbošiš aš slķkt skyldi gert. Ķ september sama įr slitnar svo upp śr samningavišęšum viš Baltic AB og ķ nóvember sama įr er fyrirtękiš sett ķ „frost" (blockad). Śtilokunin stóš ķ einar 7 vikur og um jólin 2004 hęttir Baltic AB störfum viš skólabygginguna og fer til Lettlands. Žetta mįl fór sķšan fyrir sęnska vinnudómstólinn sem dęmdi Byggnads og LO ķ fullum rétti ķ žessum įtökum, en žar sem dómurinn var ekki einhuga var įkvešiš aš sękja eftir įliti frį Evrópudómstólnum og settu fulltrśar LO sig ekki upp į móti žvķ. Nišurstaša Evrópudómstólsins var sś aš heimilt var og er aš greiša laun samkvęmt lettneskum launasamningum žó svo unniš vęri ķ Svķžjóš. Forsenda dómsins er sś aš ESB lķtur svo į aš žjónusta fyrirtękja og vinnuafls skal geta fariš óhindraš um ESB svęšiš įn hafta og afskipta stéttarfélaga ķ viškomandi landi og įn žess aš žurfa aš gangast undir kjarasamninga viškomandi lands. Žetta į viš öll fyrirtęki og launžega ķ ESB löndunum. Ķ svari sķnu 25. maķ 2009 viš grein minni sem birtist ķ Mbl. 24 maķ 2009 žį segir Gylfi Arnbjörnsson oršrétt:

ASĶ gerši sérstakan kjarasamning viš SA 2004 um mįlefni erlendra starfsanna sem aušvelda okkur aš koma ķ veg fyrir undirboš. Einnig höfum viš ķ samstarfi viš SA og félagsmįlarįšherra stašiš fyrir innleišingu żmissa reglna sem er ętlaš aš koma ķ veg fyrir aš fyrirtęki geti misnotaš ašstöšu sķna til aš nį samkeppnisforskoti meš žvķ aš grafa undan lögum og kjarasamningum. Aš okkar mati hefur skipulag ķslensks vinnumarkašar, žar sem saman fer mikil žįtttaka ķ verkalżšsfélögum, samstarf viš samtök atvinnurekanda um trausta kjarasamninga sem eru studdir naušsynlegri löggjöf, reynst skila bestum įrangri ķ aš tryggja hagsmuni bęši launafólks og fyrirtękja. Ašild aš ESB ógnar žessu fyrirkomulagi ekki į nokkurn hįtt nema sķšur sé. 

Ég get ekki betur séš en aš LO og Byggnads ķ Svķžjóš hafi tališ sig vera ķ svipašri stöšu į sęnskum vinnumarkaši įšur en til Vaxholms mįlsins kom. Sjį grein į heimasķšu LO. http://www.lo.se/home/lo/home.nsf/unidView/4CA5C8558AA549D2C1256F720060D909

Mįlalok Vaxhólms mįlsins hafa sett af staš mikiš umrót į mešal sęnsku verkalżšshreyfingarinnar sem finnst gróflega vegiš aš launžegum landsins og aš žaš ógni velferš sęnskra launžega. Nś ķ ašdraganda kosninganna til ESB žingsins žį er žróun žessara mįla mótmęlt haršlega af sęnska Sósialdemókrataflokknum og LO/Byggnads og žess krafist aš afstöšu ESB til žessara mįla verši breytt eins og mį sjį į heimasķšum félaganna.  Sjį: http://www.socialdemokraterna.se/Webben-for alla/EU/maritaulvskog/MediaKontakt/Artiklar/EU-kommissionens-ordforande-bor-avga/  oghttp://www.byggnads.se/Europaparlamentsvalet/Byggnads-argument-for-att-du-ska-rosta/  Ķ dag 28. maķ 2009 fór hópur félagsmanna Byggnads og LO meš Maritu Ulvskog ķ broddi fylkingar śt til Vaxholms til aš greiša atkvęši  til ESB žingsins utankjörstašar. Žaš var gert til aš minna į Vaxhólms mįliš og žį hęttu sem žessir ašilar telji aš stešji aš sęnskum launžegum og sęnsku velferšar kerfi. Žaš er augljóst aš Sósialdemokrataflokknum og ašildarfélögum LO finnst įstęša til aš óttast žessa framvindu mįla. Žaš er mér óskiljanlegt aš ASĶ skuli ekki óttast žessa žróun eša telji aš hana žurfi aš taka alvarlega. Hvaš gerir okkur betur ķ stakk bśna til aš takast į viš slķk mįl innan ESB en önnur ašildarlönd sambandsins?

[Hér lżkur fylgiskjölum meš umsögn minni til Alžingis. – JVJ.]

Subject:  Umsögn Jóns Vals Jenss. um žingsįlyktunartillögur um EBS (EB), aukin og endanleg

Date:  June 15, 2009 2:36:39 PM GMT+00:00

To:  esb@althingi.is  


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gušmundur Jónas Kristjįnsson

Žś įtt mikiš hrós skiliš fyrir žetta framlag žitt Jón Valur og talar žar fyrir
ALLA žjóšholla Ķslendinga.  Takk kęrlega fyrir.

Meš žjóšlegri barįttukvešju til žķn og ALLRA žjóšfrelsis- og sjįlfstęšissinna.

Gušmundur Jónas Kristjįnsson, 30.6.2009 kl. 13:18

2 Smįmynd: Jón Valur Jensson

Innilegar žakkir, kęri Gušmundur Jónas, og žakka žér sjįlfum žķna barįttu.

Jón Valur Jensson, 30.6.2009 kl. 19:38

3 Smįmynd: Magnśs Geir Gušmundsson

SAmkvęmt žessu er nś fyrir löngu bśiš aš framselja vald héšan og žar meš brjóta stjórnarskrįna Jón Valur og žingmenn fjölda įra ķ vondum mįlum!?

En er aš velta fyrir mér hvort žś vonist ķ raun til žess, aš nokkur žarna viš Austurvöllin lesi žetta, nenni žvķ yfir höfuš eša hafi tķma til žess!?

Nś er jś ķ orši kvešnu umsagna óskaš viš hin żmsu mįl og žį oftast frį įkvešnum śtvöldum, en mér hefur nś skilist aš žęr séu mislķtiš eša alls ekki lesnar af önnum köfnum nefndarmönnum er takmarkašan tķma hafa.Eiginlega eru stjórnarandstöšužingmenn į hverjum tķma lįtnir um aš upplżsa innihald margra žessara umsagna, sér ķ lagi ef žęr eru į móti vilja eša skilningi viškomandi meirihluta, žannig komi fram žaš helsta sem skipti lķklega mįli ķ umsögnunum, eša svona heilt yfir.Ég hef nś ekki viljaš trśa žessu bókstaflega og žaš žótt vel marktękir menn, m.a. žaulvanir göngumenn um ali žings, en ķ ljósi žess hve lög hafa oft reynst haldlķtil eša bara ķlla unnin, gölluš į margan hįtt, žį er žetta kannski ekki svo fjarri lagi.

Magnśs Geir Gušmundsson, 30.6.2009 kl. 22:49

4 Smįmynd: Jón Valur Jensson

Ašalatriši mįls mķns eru ljós žegar į fyrstu blašsķšum śtprentašs og sends įlits mķns til Alžingis (sem NB var sent bęši sem netpóstur og meš afhendingu bréfs žann 15. žessa mįnašar ķ gler-śthżsi Alžingis). Śtprentaš er žetta tęplega nķu og hįlf bls., žar af tępar 4 bls. sjįlf umsögn mķn, afgangurinn fylgiskjölin sjö, og hefur ekki veriš hingaš til veriš tališ neinum sęmilega viti bornum mönnum aš komast ķ gegnum slķkan texta, enda var žetta ekki lengsta įlitiš, sem sent var Alžingi vegna žessa stórmįls.

Ķ žessu ljósi er athugasemd Magnśsar Geirs hér į undan hreint fįrįnleg. Žaš hlżtur aš vera skylda nefndarmanna aš lesa innsendar umsagnir, einkum um afrifarķkustu mįl sem liggja fyrir žingnu og sér ķ lagi ef žęr umsagnir fela ķ sér alvarlegar įbendingar og višvaranir og žaš rökum studdar. Bregšist žingmenn og nefndarmenn žeirri skyldu, minnkar ekki įbyrgš žeirra į ólögum, sem af žvķ geta hlotizt.

Žar aš auki er upphafssetning Magnśsar Geirs til žess eins ętluš aš rugla lesendur ķ rķminu og reyna aš gera žaš afstętt, sem er žaš ekki. Hrikalegt framsal löggjafarvaldsins meš Ebé-innlimun er ómótmęlanleg stašreynd og myndi gera Alžingi aš žrišja flokks undiržingi.

Jón Valur Jensson, 30.6.2009 kl. 23:32

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband